Masterforex-V Forex prekybos Akademija

Kodėl "Baltijos tigrai" (Latvija, Lietuva ir Estija) atsidūrė ties bedugne?

Apie "Baltijos tigrus" pasaulio žiniasklaida pradėjo kalbėti 2000-2001 m. Tada taip buvo vadinamos Estija, Latvija ir Lietuva, kurių ekonomikos demonstravo nematytus ir, svarbiausia, stabilius ekonomikos augimo tempus, kartu su "Keltų tigru" (Airija) ir "Azijos tigrais" (Pietų Korėja, Singapūras, Taivanis, Honkongas). Ekonominis pakilimas Baltijos šalyse truko apie 8 metus iki nelemtos pasaulinės finansų krizės 2008 m. pradžioje. Praėjo dveji metai, ir, kartu su Airija, Vakarų žiniasklaida vis labiau ir labiau nerimauja dėl Estijos, Latvijos ir Lietuvos padėties. Kokios nerimo priežastys,  ką prognozuoja analitikai?

Įspūdingi  "Baltijos tigrų "  šuolio rezultatai 2000-2008 m.

Masterforex-V Akademijos Forex ir biržos prekybos ekspertai pažymi, kad per šį laikotarpį:

1. Metinis BVP augimas Estijoje svyravo nuo 7,2% iki 11,2%, Latvijoje - 6,9% - 11,9%, Lietuvoje - 4,1% - 10,3%. Jų augimo tempai buvo beveik tris kartus didesni nei Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje;

2. BVP vienam gyventojui 2006 m. buvo tokie: Estijoje - 19,692 JAV dolerių, Latvijoje - 15,806 ir Lietuvoje - 16,373;

3. 2004 m. visos trys šalys prisijungė prie Europos Sąjungos;

4. 2010 metais buvo numatytas Baltijos šalių įstojimas į Euro zoną;

5. Bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą visose trijose Baltijos respublikose sparčiai artėja prie ES vidurkio (jis buvo didesnis nei Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje).

Kokia tokio veržlaus „Baltijos tigrų“ šuolio priežastis?

Masterforex-V Akademijos  prekybos ekspertai mato bendras ir specifines kiekvienos šalies sėkmės priežastis:

• Bendras ir vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių yra Baltijos šalių mažumas, dėl ko, beje, jos ir buvo pavadintos  "tigrais" (kaip analogija su nedidelėmis Pietryčių Azijos šalimis - Taivaniu, Honkongu, Singapūru);

• Visose trijose šalyse buvo nustatytas labai mažas pelno mokestis, kuris žymiai mažesnis (beveik dvigubai) nei kitose ES valstybėse;

• išlaidos darbo užmokesčiui Baltijos respublikose sudarė tik 10-15% šio rodiklio dydžio tokių išsivysčiusių šalių, kaip Vokietija ar Švedija. Todėl daugelis Vokietijos bei Skandinavijos  koncernų produkcijos gamybą perkėlė ten;

• Estijai, Latvijai ir Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, į šalis plūstelėjo investicijos, subsidijos, kreditai.

• Lietuva prasiveržė prekių eksporte.

• Latvijos pagrindinis ekonomikos variklis  buvo mažmeninės prekybos tempų augimas.

Kaip ir kodėl šoktelėję tigrai atsidūrė "ekonominėje bedugnėje"?

Tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad sėkmingos Baltijos šalys  buvo visiškai nepasiruošusios krizės laikotarpio sunkumams:
• sunkiausiais 2009 metais Lietuvoje BVP sumažėjo 16,8%, Latvijoje 17,8%, Estijoje 13,7% (palyginimui, šiuo atžvilgiu Rusijoje šis skaičius buvo tik 7,9%). 2009 m. duomenimis visos trys Baltijos šalys buvo tarp penkių šalių, kuriose yra blogiausias BVP rodiklis pasaulyje;

• nedarbo lygis regione žymiai aplenkė Europos vidurkį: Lietuvoje jis išaugo iki 15,8%, Latvijoje - iki 17,2%, Estijoje - 17%, o kaimyninėje Rusijoje jis buvo apie 8%. Kiekvieną savaitę  Baltijos šalyse darbo netekdavo beveik 2.000 žmonių;

• Estija sunkiais 2009 m. valstybės biudžeto deficitą išsaugojo ties 1,7% , o valstybės skola neviršijo 7,7% BVP. Ji viena sugebėjo išlaikyti pusiausvyrą savo finansinėje sistemoje;

• Lietuvos valstybės biudžeto deficitas  2007-2009 padidėjo 8 kartus ir pasiekė 12,1% BVP. Nacionalinė skola per šį laikotarpį padidėjo 16,9-29,5%;

• Latvijos valstybės biudžeto deficitas išaugo 28 (!) kartus ir pasiekė 10,2% BVP. Valstybės skola padidėjo per tą patį laikotarpį  nuo 9,0 iki 36,7%;

• Pabaltijo šalių gyventojai masiškai emigravo. Emigracijos banga viršijo 2004 m. lygį;

• savižudybių skaičius šiose valstybėse viršija visos Europos "rekordus ".
Ir  liūdniausia yra tai, kad  tendencija išlieka gana stabili.

Kodėl  "Baltijos tigrai " nukentėjo labiau nei kiti?

Masterforex-V Akademijos ekspertų nuomone, tai nulėmė šie veiksniai:

1.bendras pasaulio ekonomikos krizės poveikis 2008-2010 m. Pagrindinis smūgis teko Europos Sąjungai, kurios silpnosios grandys (Graikija, Portugalija, Rumunija, Ispanija, Airija, Vengrija, Lietuva, Latvija, Estija) buvo įspraustos ES reglamentuose (infliacijos norma, socialinės garantijos  ir t.t.), todėl visi pajuto  pasaulinės krizės "žavesį";

2. visų buvusių sovietinių respublikų gerovė buvo grindžiama liberaliomis reformomis, visuotiniu valstybinio sektoriaus privatizavimu ir laisva rinka. Ši "laisva" rinka ir sudavė atsakomąjį smūgį krizės sąlygomis: investuotojai išvedinėjo savo kapitalą iš valstybės, įmonės žlugo, vietinės prekės neišlaikė konkurencijos;

3. kivirčas su Rusija sukėlė staigų energijos kainų kilimą (dujų kainos Latvijoje ir Lietuvoje yra didesnės, nei Vokietijoje), tai lėmė didžiąją dalį gamybos nerentabilumo Baltijos šalyse, taip pat masinę šių šalių gyventojų  emigraciją į užsienį (pavyzdžiui, Lietuvos gyventojai už trijų kambarių buto  komunalines paslaugas, įskaitant dujas, yra priversti mokėti maždaug  300 dolerių). Todėl daugelis darbingo amžiaus šalies gyventojų žiemos šildymo sezonui išvažiuoja uždarbiauti į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Kanadą;

4. galima  buvo maksimaliai išnaudoti tranzitinę šių šalių padėtį, bet po atšalusių santykių su Rusija, šis veiksnys įgavo neigiamą poveikį „tigrų“ ekonomikoje;

5. po 2004 m. Baltijos valstybės tapo tvirtai priklausomos nuo kreditų, o prasidėjus krizei ir smarkiai sumažėjus subsidijoms, ši problema ypač pasijautė;

6. spartus Baltijos šalių  vystymasis nebuvo lydimas atitinkamos socialinės sferos modernizacijos.

Kokių priemonių ėmėsi Baltijos šalių vyriausybės, norėdamos sušvelninti "krizės smūgį?

Baltijos šalių vyriausybės ėmėsi  daugybės priemonių, siekdamos ištaisyti kritinę padėtį, bet visos jos buvo iš "diržų suveržimo politikos“ serijos:

• pavyzdžiui, Latvijos vyriausybė nusprendė didinti mokesčius. PVM tarifas pakilo iki 18-21%;

• valstybės tarnautojų atlyginimai sumažėjo 20-30%;

• pensijos sumažėjo 11%;

• planuojama panaikinti tėvų pašalpas, uždaryti dalį ligoninių ir mokyklų;

• kalbama apie  Švietimo, Kultūros ir Komunikacijų ministerijų finansavimo sumažinimą;

• taip pat nagrinėjamas klausimas dėl lengvatinių PVM tarifų panaikinimo, būsto mokesčio padidinimo, progresyvinio fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifo įvedimo.

Ar šios priemonės padės išeiti  Baltijos šalims iš krizės? Europos ir Amerikos ekspertų nuomone, sugrįžti  ekonomikai į prieškrizinį lygį Estijai reikės beveik 8 metų, Lietuvai - 10 metų, o Latvijai – 15 metų. Pasak Masterforex-V Akademijos analitikų, ar šis laikotarpis bus ilgesnis, ar trumpesnis - priklausys ne nuo Baltijos šalių, o nuo tų priežasčių, kurios paskatino krizę Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje (santykiai su Rusija, gamybos mažėjimas ES, investicinio kapitalo  įvedimas ir išvedimas iš Baltijos šalių).  Rezultatas:  dabar, jei kas nors ir pavadina  šias šalis "tigrais", tai tik juokaudami.