Biržos mechanizmas. Paprastais žodžiais apie sudėtingus dalykus
Daugelis yra girdėję apie biržas ne vieną kartą, kas per televiziją, kas iš filmų. Daugumai, kaip taisyklė, tai atrodydavo gan sudėtinga ir nepasiekiama. Nekalbėsime įprastomis reklaminėmis frazėmis, kurias matėte „maršrutiniuose taksi“: „Uždirbti biržoje – paprasta“. Pasakysime kitaip – tai yra įmanoma, kartu pateikdami visą sąrašą „bet“, kurių dažniausiai nepastebi „šviežiai iškepti“ treideriai ir investuotojai:
- Mokytis reikia LABAI ilgai. Tam, kad įgyti patirties, tenka išnaudoti tiek laiko, kiek yra skiriama mokymuisi Aukštosiose mokymo įstaigose.
- Kaip bebūtų keista, nei viename pasaulio universitete jūsų neišmokys sėkmingai prekiauti.
- Rasti išsimokslinusį mokytoją arba vadovą yra NEĮTIKĖTINAI sunku.
- „Bet kodėl?“ – paklausite jūs. Ogi todėl, kad dažniausiai tie, kurie daug uždirba biržoje, neturi visiškai jokio intereso dėstyti už „grašius“, ir 90% atvejų dėsto tie, kurie iki šiol nėra uždirbę biržoje. Kaip taisyklė, neblogai apmokina treideriai, kurie uždirba stabiliai, nors ir ne po daug. Bet juos rasti taip pat labai sunku.
- Iš anksto niekuomet nėra žinomas apmokymų rezultatas ir neaišku, ar galiausiai jums pavyks sėkmingai prekiauti.
- Tai yra milžiniškas stresas, panašus į kasdienį stojamųjų egzaminų laikymą kelių metų bėgyje.
Šį sąrašą galima tęsti dar labai ilgai.
Praktiškai biržos mechanizmas yra gan paprastas, na, ir prekyba iš tikrųjų nėra sudėtingas reikalas, turint omenyje techninę pusę. Dabar jums vienoje pastraipoje bus išdėstyta tai, kas universitetuose pateikiama tomais knygų.
Įsivaizduokite, kad jūs auginate ir parduodate bulves. Surinkote eilinį derlių – 3 maišus ir nuvažiavote į turgų (praktiškai - ta pati birža). Kol važiavote - svajojote, kad parduosite bulves po litą už kilogramą. Bet užėję į turgų išvydote daug privačių prekeivių, kurie parduoda bulves jau po 90 centų. Ir dar pirkėjų praktiškai nėra, o tie, kurie yra, rauko nosim, perrinkinėja. Ką daryti? Jums reikia parduoti kuo greičiau ir jūs siūlote kainą – 80 centų.
Prie jūsų prieina priekabūs pirkėjai (šiuo metu jie yra svarbiausi turguje), norėdami įvertinti prekės išvaizdą ir kokybę. Jie, dar net neprisiartinę, pamato, kad konkurentas nuleido kainą iki 70 centų. Jums tai nepatiko, ir jūs nuleidžiate kainą iki 65 centų, tuo tarpu konkurentas – iki 60 ... 50 ... 40 ... Sužinoję paskutinę kainą, pirkėjai skambina savo draugams ir pasakoja apie pasakiškas kainas turguje. Kitą dieną jūs ateinate su savo bulvėmis ir matote išprotėjusius pirkėjus, pasiruošusius nupirkti net sušalusias bulves, bet... pardavėjų beveik nėra.
Pasirodo, iš vakaro per žinias pranešė, kad bus pūga, šaltis ir sniegas, o infrastruktūra sustos visai savaitei, todėl žmonės pradėjo kaupti produktus atsargai. O dar, prie to paties, iš draugų sužinojo apie žemas kainas. Ir štai dabar jūs tampate pagrindiniu prekeiviu turguje, būtent jūs jį valdote. Jūs keliate kainą tol, kol lieka tie pirkėjai, kurie yra pasiruošę mokėti už jūsų bulves. Galiausiai parduodate paskutinį kilogramą po 2,50 lt.
Tai ir yra biržos mechanizmas. Dabar pamąstykim, ką turi daryti protingas spekuliantas?
Žinoma, visų pirma, įvertinti paklausos ir pasiūlos santykį, įžvelgti kainos kitimo tendenciją ir įvertinti naujienas. Tuomet pasistengti ateiti prieš pirmos dienos prekybos pabaigą, viską išpirkti po 50 centų ir suspėti nuo kitos dienos vidurdienio viską parduoti už 2,50 lt.
Yra dar vienas įdomus variantas. Pabandykite atspėti, koks?
Reikia susirasti „insaiderį“ (tą žmogų, kuris žino, kokios naujienos bus rytoj, ir praktiškai visada uždirba), suprasti, ką jis daro (superka ar išparduoda) ir daryti tą patį, ką daro jis. Arba tiesiog rasti LABAI protingą žmogų, kuris dažniausiai neturi nuostolių. Kaip apskritai suprasti, kas yra protingas, o kas ne?
Pagrindinis PROTO kriterijus biržoje – pinigai, kas turi jų daugiau, tas ir protingesnis. . .
Daugiau biržoje nėra nieko svarbaus, visa kita remiasi šiais pagrindais, ir, kaip taisyklė, labai trikdo paprastus žmones.
Reikia tik išmokti maksimaliai objektyviai įvertinti situaciją ir suvokti pagrindinę tendenciją (biržos terminologijoje – TRENDĄ).
Biržoje reikia dirbti būtent taip ir niekaip kitaip.
Šis brūkšniukas reiškia, kad čia įplaukė didžiausi kiekiai (atitinkamai, ir didžiausi pinigai; prisimenam, kas turi daugiausia pinigų)
Pinigai įplaukė mažiausiomis kainomis
Jūs matote, kas įvyko toliau. Insaideris, arba stambus lošėjas, nesuklydo.

Pavyzdys, kaip insaideriai laiku supirko ir pardavė TGK5 akcijas:

Prieš du mėnesius žurnalo „Biržos lyderis“ naujienų juostoje buvo rašyta apie galimą stiprų Tattel kompanijos augimą. Tai kompanija, į kurią neseniai atėjo protingas žaidėjas, ir vis dar yra galimybė „įšokti į jo traukinį“.
Savaitinis Tattel grafikas. Iš jo matyti, kad telekomunikacijų sektorius yra ganėtinai įdomus stambiems žaidėjams.
Paveikslas, darytas prieš du mėnesius:

Šios kompanijos situacija šiam momentui yra labai įdomi: augimas buvo didesnis nei 70%

Masterforex-V Akademijos Biržos nuotaikų analizės katedroje buvo išnagrinėta dar keletas kompanijų, iš kurių net 90 % buvo pelningos.
Investuojantiems Rusijos rinkoje šiuo metu rekomenduojama fiksuoti pelną, nes bręsta labai rimta korekcija žemyn, o tai reiškia, kad net ir stipriausios kompanijos, geriausiu atveju, stovės vietoje.
Masterforex-V Akademijos naujienos
FOREX rinka
|
Aktualijos investuotojams
|
Fondų ir prekių rinka
|








