Rinkos finansiniai srautai. Atskaitos taškas
Rinka - kaip „matrioška“: ILGO periodo trendai dalinasi į VIDUTINIO periodo, kai pastarieji savo ruožu - į TRUMPO periodo trendus ir t.t. Visi mes anksčiau ar vėliau užduodame tą patį klausimą - kur rinkoje yra atskaitos taškas? Kur prasideda trendas ir kur jis, labiausiai tikėtina, pasibaigs? Ar einamasis impulsas taps aukštesnio periodo bangos pratęsimu, ar tai naujo trendo pradžia? Siekdami atsakyti į visus šiuos klausimus, vadovausimės sekančiomis tezėmis:
1. Bet kurią rinką judina (ir tuo labiau apsuka) dideli pinigai. Tai faktas, kuris egzistuoja finansų rinkose ir jo ignoruoti nevalia.
2. Dideli (protingi) pinigai rinkoje atsiranda atėjus stambiems instituciniams rinkos dalyviams (rinkos operatoriams).
3. Stambūs žaidėjai realizuoja savo interesus rinkoje, kuriuos atsekti galima apyvartos analizės pagalba.
Tai trys pagrindiniai elementai, kurie duoda mums atsakymus į aukščiau užduotus klausimus. Atsakymas akivaizdus: atskaitos taškas atsiranda tuo momentu, kai į rinką ateina stambus žaidėjas. O apyvartos parodo mums kritinius taškus, kurie susiformuoja jo manipuliacijų pasekoje.
Grafike parodyta rinkos atkarpa nuo 2010 m. rugsėjo 7 iki 17 d. Euro VIDUTINIO periodo trendo apsisukimo momentas. Maksimali apyvarta apie 50000 lotų buvo sukaupta ties bulių trendo pagrindu (raudonas ovalas) kelios dienos prieš prasidedant impulsui.

Dabar panagrinėkime „market meikerio“ sąvoką:
Klasikinis „market meikerio“ apibrėžimas – tai dileris, kuris pagal ypatingą susitarimą su birža palaiko ir reguliuoja tam tikrų vertybinių popierių kainas. Pavyzdžiui, nebiržinėje Forex rinkoje pagrindinė market meikerių funkcija - teikti pardavimo ir pirkimo kotiruotę - jie išperka pinigus ir paskui parduoda juos kitam klientui arba bankui (tokiu būdu prekiauja savo lėšomis ir savo vardu) uždirbdami iš arbitražo, spredo ir galimai iš komisijos (jeigu ji nustatyta). Palaiko likvidumą. Žinoma, reikalas tuo neapsiriboja: jie pritraukia depozitus, dalina kreditus, leidžia savo obligacijas, investuoja pinigus į svetimus bondus ir t.t. ir pan. Ir tam atliekamos konversijos operacijos.
Šiame straipsnyje bus naudojama specifinė „market meikerio“ sąvoka: market meikeris - tai stambus žaidėjas-institucinis investuotojas, kuris kontroliuoja tam tikrą rinką. Paprasčiau tariant - "kuria" rinką. Stambūs operatoriai visada vienu žingsniu pirmauja prieš minią informacijos atžvilgiu, jie žino pagrindinius rinkos dalyvius, seka jų veiksmus ir tam tikromis priemonėmis manipuliuoja jais. „Market meikeriais“ vadinami centriniai bankai, konsorciumo bankai, stambūs fondai, hedž-fondai, transnacionalinės korporacijos, kurios keičia milžinišką valiutos kiekius, ir bet kokiu atveju tokie jų veiksmai įtakoja rinką. Tačiau ne visada jie yra dileriai, kurie duoda kotiruotę ir suveda kontragentus.

Instituciniams, arba profesionaliems, investuotojams, kurių dauguma valdo dešimčių milijardų dolerių vertės aktyvus, tenka apie 75% rinkos aktyvumo. Daugumoje atvejų būtent jų veiksmai daro pagrindinę įtaką rinkos elgsenai. Todėl būtų visai neblogai sužinoti, ką jie jaučia, kuo rūpinasi arba ko laukia. Tačiau niekas mums apie tai nepasakos. Priežastis yra stambių įmonių veiklos organizavimas. Kiti rinkos dalyviai, sužinoję, kokius veiksmus atlieka profesionalai, sukuriantys judinančią jėgą rinkoje, perka ar parduoda, tai pat veiks išvien su stambiais rinkos žaidėjais. Kainos pradės judėti aukštyn ir žemyn žymiai greičiau ir fondai, nespėdami atlikinėti užsakymų, privalės vykdyti sandėrius blogesnėmis kainomis. O tai neapsimoka. Privatus investuotojas gali pasirodyti rinkoje ir gauti savo užsakymo išpildymą akimirksniu. Tačiau visai kitas reikalas, kai pasirodo institucinis investuotojas, valdantis milijonus, šimtus milijonų ir net milijardus dolerių.
Tarkime, fondas valdo 30 mlrd. dolerių vertės aktyvus ir nori įsigyti eurų už 2% savo turimų aktyvų. Tai reiškia, kad fondui reikės nupirkti valiutos už 600 milijonus dolerių. Vidutinis bankinis sandėrio dydis yra 5-10 mln. dolerių - t.y. 40-60 lotų. Tokiu būdu, fondas privalo atlikti mažiausiai 60-120 sandėrių, kad išpildytų visą suplanuotą apyvartą. Labai tikėtina, kad toks žaidėjas pirks su pertraukomis, leisdamas kainai šiek tiek nukristi ir vėl atnaujindamas pirkimą. Toks periodas gali užsitęsti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo rinkos konjunktūros ir operacijos dydžio. Nuoseklus apyvartos kaupimas šiame ir panašiuose fonduose verčia rinkos kainą kilti.
Grafike parodytos rinkos atkarpos, kuriose vyko aktyvus euro fjučerio (6E) pirkimas. Raudonais ovalais išskirtos atkarpos, kuriose vyko apyvartos išsekimas korekciniuose judėjimuose.

Štai kodėl svarbu išmokti pamatyti rinkoje profesionalų pirkimą/pardavimą. Mums visiškai nesvarbu, kas "programuoja" ir valdo rinką: konsorciumas, centrinis bankas, hedž-fondas ar visi kartu. Mums svarbu susekti patį "programavimo" PROCESĄ ir panaudoti jį pelno gavimui. Kaip sakoma – norint pradėti važiuoti, nebūtina išmanyti variklio veikimo principo, svarbiausia yra išmokti kelių eismo taisykles ir taisyklingai valdyti automobilį.
Prekyba biržoje dar visai neseniai rėmėsi vien technine ir fundamentalia analize. Apyvartų duomenys ir, tuo labiau, galimybė juos analizuoti ilgą laiką buvo teikiama tik „insaideriams“ ("prekybos aikštelės" treideriams).
Šiandien, augant elektroninės prekybos populiarumui ir didėjant galimybei nenutrūkstamai gauti informaciją iš biržos, kiekvienas iš mūsų turi šansą pažvelgti į biržos užkulisius ir tam tikrose kainose matyti sukauptas apyvartas.
Masterforex-V Akademija, siekdama visada būti prekybos finansų rinkų priešakyje, atsižvelgia į rinkos bei technologijų progresą ir pristato Apyvartų analizės fakultetą kartu su biržos apyvartų specializacijos katedra - SMAK-lt.
Kviečiame apsilankyti!
Masterforex-V Akademijos naujienos
FOREX rinka
|
Aktualijos investuotojams
|
Fondų ir prekių rinka
|








