Masterforex-V Forex prekybos Akademija

Mano, kaip treiderio, kelias arba kaip aš susipažinau su savo “demonais”

1. Kaip ir daugeliui, man pasisekė gimti amžių sandūroje.

Komunistinės visuomenės idėja kentėjo nuo pokyčių, pergalės prieš kapitalizmą perspektyva buvo vis atidėliojama, viešumas išlaisvino protus – artėjo demokratijos laikai. Mano močiutė grįždavo ryte iš parduotuvės, nešina pienu ir būdavo laiminga tik tuo atveju, jeigu jai pavykdavo suagituoti tuziną kaimynų eilėje. Atsimenu, kad eilinio tautos deputatų suvažiavimo posėdžių transliacijų laukėme labiau, nei serialo su Luis Alberto arba Chose Ignasio. Man tuo metu buvo maždaug 8 metai. Štai tokiu būdu kartu su močiutės pienu įsisavinau moralines ir socialines normas. Neslėpsiu, kitoks mąstymas ir alternatyvų paieškos ilgainiui tapo mano dalimi.

Toliau mokykla, universitetas ir mano išmintingas tėvas. Su jo cigarečių dūmais aš įkvėpdavau visai kitokio pasaulio supratimą, nei mes įpratę jį matyti. Tėvas sakydavo, kad iš tikrųjų pasaulis yra tik toks, kokį jį mums sukuria mūsų mentalitetas. Žinoma, tai lėmė mano meilę Platonui, Kantui ir kitiems mąstytojams. Sulaukęs 18 metų aš pajutau, kad mano „Aš“ ir mano pasaulis, o tiksliau viskas, ką aš apie jį galvoju, tai viso labo mano tėvo pasaulėžiūros projekcija. Ir aš sau patikau, ir mano „Aš“ buvo be galo dėkingas tėvui už jo kokybišką darbą. Įstojęs į socialinį-psichologinį fakultetą, išsiruošiau į „laisvą plaukiojimą“ ir toliau kūriau savo likimą.

2. Uždarbio arba darboholikas. Pirmasis demonas – šabloniškumas
 
Apie pirmojo demono egzistavimą įtariau jau seniai. Mąstymo šabloniškumą ir stereotipiškumą mačiau visur. Kažkaip net buvau sugalvojęs ypatingą psichologinį testą. Pabandykite, patikrinkite save. Žmogus vidutiniškai moka 15-20 tūkst. žodžių. Jūsų užduotis – minutę laiko balsu sakyti niekaip (nei logiškai, nei kaip nors kitaip) nesusijusius vienas su kitu žodžius. Tikslas - pasakyti kuo daugiau žodžių.
Pasirodo, tai yra pakankamai sudėtinga užduotis, nes mūsų smegenys yra pripratusios mąstyti kontekste. Net pačių paprasčiausių daiktų, nesusijusių su kontekstu, įsivaizdavimas reikalauja nemažų pastangų.
Mąstymo stereotipiškumas pasireiškia kiekviename sąmonės lygmenyje, o tai yra pagrindinė sąmonės egzistavimo būsena.  Galima pateikti dešimtis įdomių pavyzdžių. Tačiau eikime toliau...
Treniruodamas nešablonišką mąstymą, aš visur ir visada ieškojau alternatyvų, net patiems įprasčiausiems dalykams. Visą laiką klausiau savęs, ar įmanoma padaryti geriau ir jeigu galima, tuomet kaip? Visur stengiausi ieškoti mentalinių iliuzijų ir jų šaltinių. Tai tapo mano gyvenimo credo.
Ir kaip gi aš nudžiugau, perskaitęs Bodo Schafer knygą. Atsisveikinti su  įsitikinimu, kad darbas veda prie uždarbio, buvo tikrai sunku. Aš tuomet supratau, kad prie pinigų veda ne tiek darbas, kiek gražūs ir subtilūs sprendimai. Man teko kardinaliai pakeisti savo semantinius orientyrus.  Atsisakiau būti darboholiku ir nusprendžiau tapti „uždarbio-holiku“. Supratau, kad esu pajėgus uždirbti didelius pinigus ir aš norėjau šių pinigų.
Tai buvo tvirtas ir ramus noras. Paaiškėjo, kad žmogus tampa nepriklausomas nuo pinigų tik tada, kai pinigų turi. Man pinigai – tai viso labo galimybės ir nieko daugiau. Aš nekūriau iliuzijų, susijusių su jais, ir jų nemylėjau. Jų nedera mylėti, jų reikia turėti.
 

3. Tinklinis marketingas, Forex ir antrasis demonas – konformizmas
 
Man patiko tinklinis marketingas. Pirmiausia, socialinės piramidės – tai labi graži idėja. Antra, jis verčia sukurti tam tikrą santykio su pasauliu, savimi, tikslais ir prasme kultūrą. Trečia – tai puiki mažmeninės prekybos alternatyva. Galbūt būtent dėl to, kad Forex reklama buvo itin aktyvi, nusprendžiau į prekybą tarptautinėje valiutų rinkoje su 4 trilijonų dolerių kasdienine apyvarta žiūrėti skeptiškai.
Ypatingas susidomėjimas iškilo dėl tvarios frazės: „prostitucijos, tinklinio marketingo ir Forex -nesiūlyti“. Apie pirmuosius du punktus žinojau, kad tai yra pakankamai efektyvūs būdai užsidirbti, tačiau dėl trečio nenurimau. Tuomet aš jau buvau beveik įveikęs savo antrąjį demoną – konformizmą – visuomeninės nuomonės spaudimą. Vadovavausi tokia taisykle – darysi kaip visi, reiškia ir gausi, kaip visi. O man norėjosi daugiau. Buvau orientuotas į rezultatą, o rezultato pasiekia tik vienetai. Būtent tai mane ir įkvėpė.

4. Kotiruočių grafikas – juodoji skylė ar gausybės ragas?
 
Užduotis paprasta – tereikėjo prognozuoti kainos judėjimą. Arba į viršų, arba žemyn. Labai patiko spręsti galvosūkius. O dar labiau patiko, kai už jų išsprendimą man galėjo sumokėti. Ypač tuomet, jei uždarbis apibūdinamas  begalybe. Idėja gauti pinigų už intelektualią veiklą mane labai jaudino. Aš buvau įsitikinęs savo sėkme. Išstudijavęs terminalą, nusprendžiau pralošti šiek tiek pinigų – 500-700 $. Prieš mane atsivėrė durys į neaprėpiamų galimybių pasaulį. Negalėjau patikėti savo laime – jokių viršininkų, jokių kolegų ir klientų... na, Jūs patys tai suprantate.
... Ir tik vėliau supratau, kad Forex rinkoje milijonieriumi greičiau taps milijardierius, nei kas nors kitas. Tik tada, kai praradau daug daugiau pinigų, nei galėjau sau leisti, tapo aišku – perėjau standartinę krikšto procedūrą į treiderių-naujokų armiją. Ką čia slėpti, buvau pačiu natūraliausiu ir banaliausiu nevykėliu. (MF pastaba:daugiau apie treidingo klaidas straipsnyje „Trys banginiai, kurie skandina 95% treiderių").
 

5. Apsivalymas per nusivylimą. „Anti-aš“ nugalėjimas, arba pats baisiausias demonas
 
Pirmą rimtą pralaimėjimą, kaip ir priklauso nevykėliams, aš priėmiau tvirtai, su nenumaldomu noru pulti į mūšį ir nugalėti. Apdovanojimas už pergalę didesnis, nei pusė karalystės. Netgi didesnis, nei visa karalystė. Toliau seka visa apimantis informacijos studijavimo periodas. Toliau - nepertraukiamų idėjų etapas. Aš tuo metu turbūt atrodžiau laimingas: susižavėjęs ir įsitikinęs pergale. Buvo išgyventa daug nuopolių ir nusivylimų.
Atrodė, kad jau tik žingsnis iki pergalės ir niekas negali manęs sustabdyti. Po to, kai pralaimėjau dar vieną tūkstantinę sumą, nusprendžiau eiti visiškai kitu keliu, kuris turėjo padėti man išsaugoti likusius pinigus. Sakoma, kad pinigų nepriteklius kompensuojamas protu. Mano atveju, tai buvo kompensuojama nusiminimu. Aš pasinėriau į visišką, begalinį nusivylimą.
Ten aš supratau daug ką. Tai buvo labai svarbus susitikimas su pačiu savimi. Kalbant apie tai, jog kiekvienas treideris turi savo kelią į Forex, tai galima pasakyti, kad tuo metu aš prie jo priartėjau. Tai buvo racionalus ir intuityvus biržos realybės ir savo vietos joje suvokimas. Pasirodė, kad yra tam tikras adekvatus, nuoseklus „Aš“ ir tuo pačiu nenusakomas, bailus ir pergyvenantis alternatyvusis „Aš“. Būtent paskutinis neleido man ramiai miegoti naktimis, palikus atvirų pozicijų.
Jeigu manote, kad slaptasis ‚anti-aš“ – nežymus jūsų sąmonės fragmentas, galiu jus įtikinti, kad taip nėra. Psichoanalizė, humanistinė, transcendentinė ir visos kitos psichologijos patvirtina, kad mūsų suvokiamas „Aš“ tėra tik salelė audringame mūsų numanomos pasąmonės vandenyne. Visiems mūsų „logiškiems“ sprendimams daro įtaką pasąmoningos baimės, išgyvenimai. Tokiu būdu mūsų racionaliojo „Aš“ užduotis – rasti pakankamai įtikinamų argumentų, kad galėtume pateisinti absoliučiai nesąmoningus arba neatsakingus troškimus ar veiksmus.
Aukų pavidalu ant spekuliacijų altoriaus aš atnešiau savo garbę kartu su visomis ambicijomis. Paaiškėjo, kad reali kaina yra lygi nuliui. Patikėkite, tai nėra taip paprasta. Sužinojau, kad turiu problemų, tiksliau, problema yra mano „Aš“. Toliau vyko ilgas, sudėtingas ir labai asmeniškas demonų išvarymo procesas, o jeigu dar tiksliau – protinių paklydimų. Paskui išėjau atostogų keliems mėnesiams ir per tą laiką vengiau Forex. Tokia mokykla buvo verta visų Forex rinkoje prarastų pinigų.

6. Sausas, rafinuotas, išsunktas „Aš“ - prieš sočią, aiškią ir laimingą ateitį
 
Sukaupęs jėgų, grįžau į Forex rinką, būdamas labai jai dėkingas. Aš jau labai gerai žinojau, kodėl „Wall Street‘e vyksta vienakryptis pinigų judėjimas, esant dvikrypčiam žmonių judėjimui.“ Mark Twain man tapo suprantamas, kaip niekad anksčiau... juk tai jis pasakė, kad nuo spekuliacijų rinkoje derėtų susilaikyti dviem atvejais: jeigu neturite lėšų ir jeigu lėšų turite.
Nuo šio momento, visas mano darbas Forex rinkoje tapo nuolatiniu sąmonės vystymo ir reikiamo santykio išdirbimo treniruokliu. Manyje pasikeitė orientyrai. Aš laimėdavau ne tada, kai uždirbdavau, o tada, kai galėdavau žvelgti į savo uždarbį, kaip į tarpinį rezultatą. Ir atvirkščiai, pralaimėdavau ne tada, kaip prarasdavau pinigus, o tik tada, kai mane tai emociškai nuliūdindavo. Pradėjau miegoti ramiai, nežiūrint į tai, kad nakčiai palikdavau atidarytas pozicijas. Mano sprendimai Forex rinkoje įgavo stiprybės, blaškymasis ir abejonės tapo neaktualūs. Sudėtingiausia buvo neužlipti ant to pačio grėblio keletą kartų. Aš susikūriau taisykles, kurių laikausi. Mano pergalė ta, kad sugebėjau pastebėti savo klaidas ir jų nekartoti.
Mano demonai pasirodė ne tokie jau ir stiprūs. Be to, aš esu dėkingas jiems, kad suteikė galimybę mokytis. Visiškai suprantama, kad kiekviename etape yra savi sustojimai, savi sunkumai, o iš demonų sudarytas visas gyvenimas. Man pasisekė, kad radau tinkamą priėjimą prie jų. Dėl šių pergalių esu skolingas prekybai Forex rinkoje.